Judesių mokymo teorija

Viena iš naujausių judesių valdymo teorijų. Atkreipia dėmesį į kintančios aplinkos įtaką judesių valdymui.
Pagrindinis principas: judesių valdymo mechanizmai yra save valdantys. Lanksti teorija, nes ja remiantis judesiai gali būti valdomi ir be centrinės motorinės programos.

Teorijos trūkumas: sunku suprasti šią teoriją.

Pritaikymas klinikoje: norint sėkmingai atlikti judesį, būtina įvertinti dinamines judesio atlikimo savybes.
Pvz. Dažnai ligonis negali atlikti judesio lėtai, tačiau kai jo prašome tai padaryti rgeitai, judesys atliekamas be klaidų.
Teorijos bruožai:

  • 1. Nuo visumos link dalies.
  • a) klasikinė teorija – reikia atlikti taip, kad būtų kuo mažiau klaidų;
  • b) dabartinė teorija – jei nedarau klaidų, tai ir netobulėju.
  • 2. Pats turi ieškoti savo klaidų.