Fizinio pajėgumo tyrimas ir vertinimas

Žmogaus fizinis darbingumas yra tiesiog proporcingas mechaninio darbo kiekiui, kurį jis gali atlikti pakankamai ilgai ir labai intensyviai. Tai integralinė organizmo funkcinių galimybių išraiška ir priklauso nuo visų sistemų funkcinės būkles, t.y. nuo viso organizmo normalaus funkcionavimo.

Pagrindiniai veiksniai lemiantys žmogaus fizinį darbingumą:

  • 1) sveikatos būklė;
  • 2) fizinis  išsivystymas;
  • 3) nervų ir raumenų sistemos funkcinė būklė;
  • 4) aerobinių procesų funkcinė būklė;
  • 5) anaerobinių procesų funkcinė būklė;
  • 6) sąnariu būklė;
  • 7) psichikos būklė.
Sporto praktikoje skiriamas bendras ir specialusis fizinis darbingumas. 

Ilgalaikį bendrąjį fizinį darbingumą riboja deguonies pernešimą gąrantuojančios organizmo sistemos, t.y. kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei kraujo sistemos, jų funkcinė būklė ir veiklos veiksmingumas. 

Specialusis fizinis darbngumas - tai tam tikros sporto šakos sportininko darbingumas. Jį lemia vienas iš vadinamųjų treniruotumo veiksnių - pedagoginis (technika, taktika), psichologinis ( motyvacija, komandos darbas, psichinė būklė) ir medicininis (sveikatos, morfologinė ir funkcinė pagrindinių organizmo sistemų būklė).

Bendrąjį fizinį darbingumą ir specialųjį darbingumą lemiantys veiksniai iš dalies sutampa, pvz.; sveikatos, aerobinių ir anaerobinių procesų funkcinė, nervų ir raumenų sistemos būklė, motyvacija ir kt. Daugeliu atvejų, ypač aerobinių krūvių sąlygomis, didelis bendrasis fizinis darbingumas lemia sportininko pasirinktos sporto šakos rekordinius laimėjimus.

Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinė sporto medicinos federacija vertinant žmogaus aerobines galimybes siūlo kiekybiškai nustatyti fizinį darbingumą tam tikro galingumo krūvių metu. Tai būtina organizuojant tam tikro amžiaus žmonių grupių fizinį lavinimą, planuojant ir vykdant sportininkų mokomuosius treniruočių krūvius, organizuojant ligonių judėjimo režimą klinikose ir reabilitacijos centruose, nustatant invalidumo grupę ir kt.

Sporto medicinoje ribiniam darbingumui nuslatyti pasiūlyta daug tiesioginių ir netiesioginių, paprastų ir sudėtingų metodų. Labiausiai paplitę yra fizinio darbingumo nustatymas remiantis Harvardo laipiojimo testo, Rufjė, Rufjė-Diksono indeksais, PWC170 testu, maksimaliu deguonies suvartojimo rodikliu (V02max),Navaki testu ir kt.