Neuroziniai sutrikimai, arba neurozės,
visada būna psichogeninės kilmės, ir sportininkai dėl to patiria didelį stresą.
Sportininkus dažnai vargina distonija, dažniau vadinama neurastenija,
kuriai būdingos dvi stadijos, arba klinikinės formos: hipersteninė (jai
būdingas vidinio aktyvaus slopinimo silpnėjimas) ir hiposteninė (jai
būdingas slopinimo ir dirginimo procesų silpnėjimas). Neurastenija sergančių
asmenų psichiniai procesai sparčiai senka ir lėčiau grįžta į normalią būklę.
Pradinėje, hipersteninėje, ligos stadijoje sportininkas
skundžiasi periodiškai kintančia nuotaika, padidėjusiu jautrumu. Buvę
nestiprūs dirgikliai (trenerio pastabos, garsus draugų pokalbis, durų
girgždėjimas ir kl.) sukelia sportininkui nemotyvuotą pykčio protrūkį, barnį,
net ašaras. Dėl to sportininkas sunkiai užmiega, įsitempęs laukia nemigos,
miegas būna paviršutiniškas. Ligonis daugiau prakaituoja, jam dažniau plaka
širdis, jaučia galvos skausmus, didelį nuovargį, mažėja ir jo lytinis
aktyvumas, silpnėja erekcija. Objektyviai matyti fizinio darbingumo, ypač
susijusio su tiksliais judesiais, mažėjimas, sunku atlikti kasdienius,
įprastinius darbus, silpnėja dėmesio koncentracija, mąstymas tampa neproduktyvus,
didėja sausgyslių refleksai, ryškėja dermografizmas, vidaus organų disfunkcija
ir kt.
Antroje, hiposteninėje, ligos stadijoje sportininkas
jaučia bendrą silpnumą, išsekimą, nuovargį, mieguistumą dieną ir nemigą naktį,
nenorą treniruotis. Jis būna išglebęs, išsiblaškęs, užslopintas, skundžiasi
adinamija, apatija. Įtakos turi ir psichiškai traumuojantys veiksniai bei
pervargimas. Skundžiamasi ir nemaloniais somatiniais jutimais (galvos skausmu
ir svaigimu, raumenų įtampa ir skausmais, negebėjimu atsipalaiduoti ir kt.).
Sportininkams dėl pažeistos centrinės nervų sistemos
veiklos gali rastis disociacinių (konversinių) sutrikinų, kurie
ankstesnėje psichikos ligų klasifikacijoje buvo diagnozuojami kaip isterja
ar isterinė neurozė. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai,
arba isterinė neurozė, pasireiškia psichiką traumuojančiomis sąlygomis,
ypač jauniems meniškiems žmonėms su dominuojančia pirmąja signaline sistema,
dažniausiai moterims. Šie kitimai apibūdinami konversijos terminu, kaip
nemalonūs jausmai. Isterinės neurozės gali pasireikšti įvairiomis klinikinėmis
formomis:
1) judesių
sutrikimu ir traukuliais (ligonis dreba, raitosi ant grindų, muša rankomis ir
kojomis, išsilenkia lanku, urzgia, staugia, kandžioja rankas);
2) sensoriniais sutrikimais (mažėja jautrumas,
skausmo pojūtis);
3)
vegetaciniais sutrikimais (patiria
spaudžiamų gerklų, oro
stygiaus jausmą, alpsta);
4) psichiniais
sutrikimais (jaučia baimę, depresiją, laikinai netenka sąmonės).
Isterijos priepuolis kyla dėl didelio užsispyrimo,
nenoro skaitytis su aplinkiniais, siekiant bei kokiu būdu konfliktinėje
situacijoje išlaikyti savąjį Aš. Tarp centrinės nervų sistemos pažeidimų
išskirtinas obsesinis-kompulsinis sutrikimas, arba įkyrybės, anksčiau
vadintos įkyriu būklių neuroze. Dėl šio sutrikimo sportininką
kankina įvairios įkyrios mintys ar veiksmai, kurie neturi realios prasmės.
Sportininkas gali skųstis be perstojo kankinančiais skausmais, jį erzina,
persekioja mintys, kad nesugebės atlikti reikiamą technikos veiksmą, ypač per
atsakingas varžybas, kad patirs traumą, pralaimės, vargina baimė susirgti
kokia nors sunkia liga ir kt.
Sportininkas gali turėti somatoforminių sutrikimų—
tai tariami įvairiausių kūno pojūčių ar organų funkcijos pokyčiai dėl
sutrikusios psichikos. Dažnai skundžiamasi širdies veiklos sutrikimais, kurie
anksčiau buvo vadinami kardioneuroze, arba širdies neuroze. Kardioneurozė ~ tai
liga, kurios pa-logenezėje svarbią vielą užima nerviniai psichiniai išgyvenimai
bei fizinis persitempimas, dažniausiai dėl režimo nesilaikymo, taip pat dėl
piktybiško rūkalų, stiprios kavos, svaigalų vartojimo. Ligą sukelia stiprūs
centrinės nervų sistemos funkcijos pažeidimai, kurie kliniškai pasireiškia
skausmais širdies plote, ypač stiprėjančiais likus keletui dienų iki atsakingų
varžybų. Šalia kitų vidaus organų neurozių, dažniausiai pasitaiko kvėpavimo,
šlapinimosi, lytinės ir kt. neurozės.
Be jau minėtų centrinės nervų sistemos pažeidimų,
sportininkus gali varginti fobija (baimė neatlikti technikos
veiksmą ar gauli traumą), nerimas ir depresįja (pavojingas
įtarumas, įsivaizduojami nemalonumai, abejojimas savo veiksmų teisingumu,
laukimas tik blogo, sumišimas, drovumas, neryžtingumas, neaktyvumas) ir kt.
Visus neurozinius sutrikimus gydo tik gydytojas. Dėl
itin. sutikių neurozinių sutrikimų sportininkui neleidžiama dalyvauti varžybose,
jam mažinami fiziniai krūviai, skiriama papildomų poilsio dienų, o kai kada
patariama visiškai ilsėtis net 2-3 savaites.
Aptartų ligų profilaktika - tai
tinkamas pratybų (treniruočių) režimas (individualus fizinio ir emocinio
krūvio dozavimas, bendrojo fizinio parengtumo nuoseklumas, specializuotų
judesių raumenų stiprinimas, reabilitacijos priemonių taikymas ir kt.).