Širdies automatijos, dirglumo ir laidumo tyrimas ir vertinimas

Sportinės širdies funkcijos ypatumai priklauso nuo darnios pagrindinių širdies ląstelių veiklos. Širdies raumenį sudaro dviejų tipų (rūšių) ląstelės.
Pirmojo tipo yra laidžiosios sistemos ląstelės, kurios generuoja jaudinimą, perduoda jį į visus širdies raumens sluoksnius ir koordinuoja sinchronišką skilvelių susitraukimįa. Šios specializuotos raumeninės ląstelės sudaro laidžiojąją širdies sistemą.
Antrojo lipo ląstelės- darbinio miokardo ląstelės, arba miokardas, kurios sudaro beveik 99proc. širdies masės ir atlieka mechaninę funkciją, kuri laiduoja širdies kaip siurblio veiklą.
Širdžiai būdinga keturios pagrindinės funkcinės savybės:
1) automatizmas
2) dirglumas
3) laidumas
4) susitraukiamumas (kontraktiliškumas)
Širdies automatizmo, dirglumo ir laidumo  tyrimas bei vertinimas
Visus normalios ir pažeistos širdies automatizmo, dirglumo ir laidumo funkcijų ypatumus rodo širdies veiklos metu susidarančios veikimo biosrovės, t. y. potencialų skirtumai tarp sudirgintų (sujaudintų) ir ramybės būklės raumeninių skaidulų. Širdies raumens veikimo biosrovės užrašomos specialiu aparatu elektrokardiografus biosroves  sustiprina ir užrašo jas grafiškai. Elektrokardiografu užrašyta kreivė yra kreivė yra elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma išryškina visas širdies raumens savybes, išskyrus susitraukiamumą (kontraktiliškumą), nes jis yra susijęs su širdies veiklos mechanika.
Žmogaus širdies EKG užrašoma netiesioginiu būdu. Elektrodai prijungiami tam tikrose kūno vietose, kurios geriausiai rodo širdies veikimo potencialą. Sporto medicinoje vartojama 12 derivacijų, kurios skirstomos į tris grupes:
1)  trys standartinės
2) trys sustiprintos
3) šešios krūtininės
Visi danteliai ir tarpai tarp jų sudaro širdies veiklos ciklą ir rodo tam tikrus širdies dalių jaudinimo etapus. P dantelis apibūdina elektrinius prieširdžiu reiškiniu. Nuotolis nuo P pabaigos iki Q pradžios yra PQ segmentas. Jis EKG užrašomas kaip izoelektrinė linija ir rodo jaudinimo plitimą prieširdinių skilvelių, arba atrioventrikuliniu mazgu ir Hiso pluošto kojytėmis. P dantelis ir PQ segmentas sudaro P-Q intervalą. P-Q intervalas rodo laiką, per kurį impulsas, susidaręs sinusiniame mazge, nueina iki laidžiosios sistemos pabaigos, t.y. iki darbinių miokardo ląstelių. Normalios būklės impulsas nuo P pradžios iki Q pradžios praeina per 0,12-0,2 sek. P-Q intervalui ilgėjant galima nustatyti impulso laidumo sutrikimą laidžiojoje širdies sistemoje.Q, R, S  ir T dantelių kompleksas ir nuotolis nuo Q iki T apibūdina elektrinius skilvelių reiškinius. Kiekvienas dantelis rodo: Q dantelis — vidinio skilvelių paviršiaus, dešiniojo speninio raumens ir širdies viršūnės sujaudinimą.R dantelis - išorinio skilvelių paviršiaus ir abiejų skilvelių pagrindo sujaudinimą,  S dantelis - abiejų skilvelių visišką sujaudinimą, dėl kurio S pabaigoje išnyksta potencialų skirtumas, T dantelis - skilvelių jaudinimo pabaigoje vyks­tančią repoliarizaciją tam tikrose dalyse skirtingu laiku. ST segmentas izoelektrine linija tarp dantelių S pabaigos ir T pradžios rodo, kad abu skilveliai yra vi­siškai sujaudinti. Normanus QRS komplekso trukmė yra 0,06-0,1 sek. QRST intervalas sudaro vadinamąją elektrinę širdies sistolę, kuri neatitinka mechaninės širdies sistolės (tikrojo skilvelių susitraukimo).
Kartais po T dantelio galima matyti mažą U dantelį. Šis dantelis yra skilvelinio komplekso dalis ir atsiranda dėl pradinės aortos dalies ir plaučiu arterijos lygiųjų raumenų sujaudinimo.
Sutrikus sportininko organizmo homeostazeiRemiantis EKG duomenų kitimu, galima nustatyti morfologinius miokardo pokyčius, tam tikrą širdies dalių hipertrofiją ir kraujotakos būklę, širdies ritmo kitimus, uždegiminius miokardo procesus, ūminį ir lėtinį širdies raumens pertempimą dėl per didelių fizinių krūvių ir pan.Tam tikrus EKG pokyčius, kurie būdingi sportinei širdžiai ir kuriuos turi išmanyti sporto specialistai. Treniruotų sportininkų ramybės sąlygomis P dantelio amplitudė dažnai būna sumažėjusi, o QRS dantelių kompleksas ir T dantelis standartinių ir krūtininių derivacijų yra daug didesni negu nesportuojančiiųjų. ST segmentas gali būti šiek tiek aukščiau izoelektrinės linijos.  Sportininkams palyginti dažnai nustato­ma ORS komplekso, ypač R dantelio, deformacija. Šie sportininkų EKG pokyčiai būdingi miokardo hipertrofijai ir iš dalies Hiso pluošto kojytės blokavimui.
Fizinio krūvio metu sportininkų EKG labai kinta. Įsidirbimo laikotarpiu trumpėja širdies ciklas, intervalai P-Q ir QRST, o PQ ir ST segmentai gali nusileisti žemiau izoelcktrinės linijos, didėja P dantelio ir QRS komplekso amplitudė. T dantelis po pradinio suplokštėjimo pamažu didėja. Vidutinio galingumo krūvis apibūdintus pokyčius sustabdo, o didelio galingumo krūvis juos didina, ir jie rodo nuovargį (elekrokardiogramoje didėja širdies susitraukimų dažnis, ma­žėja PQ ir ST segmentai bei T dantelis, santykiškai ilgėja sistolė). Dėl netinkamų krūvių ar per mažo treniruotumo šalia apibūdintų pokyčių gali ypač mažėti R dantelio amplitudė, plokštėti arba keisti poliaringumą T dantelis, ilgėti impul­so plitimo laikas iš prieširdžių į skilvellių miokardą, atsirasti ekstrasistolių, Atsi­gavimo laikotarpiu visi EKG duomenys grįžta į pradinę padėtį.
Sportininkų širdies veiklai didelį poveikį turi autonominė (vegetacinė) nervų sislerna. Jos parasimpatinės nervinės skaidulos įnervuoja sinusinį ir prieširdinį skilvelių, arba atrioventrikulinį, mazgą bei prieširdžių miokardą, o simpatinės nervinės skaidulos - visas širdies dalis. Autonominė nervų sistema veikia širdies dažnį (chronotropinis poveikis), jaudinimo plitimo greitį šir­dyje, ypač prieširdiniame skilvelių (atrioventrikuliariniame) mazge (dromotropinis poveikis) ir miokardo susitraukimo jėgą (inotropinis poveikis).
Simpatinės skaidulos šiuos procesus aktyvina (skatina), t. y. joms budinga tei­giamas poveikis, o parasimpatinės skaidulos - lėtina (slopina), t. y. joms būdin­ga neigiamas poveikis. Pervargusiems ar persitreniravusiems sportininkams vy­rauja simpatinių nervinių skaidulų aktyvumas.
Širdies automatizmą lemia joje savaime kylantis jaudinimo potencia­las. Normaliomis sąlygomis jis atsiranda pirminiame automatizmo cen­tre sinusiniame prieširdžio mazge (jaudinimą generuoja sinusinio maz­go P (angį. - pacemaker) ląstelės) ir plinta į aplinkines širdies ląsteles. Sinusinis mazgas yra pagrindinis širdies ritmo vedlys. Širdis dirba sinusiniu ritmu. Sinusinio ritmo EKG požymiai yra:
1)  P dantelis I ir II standartinės derivacijos yra teigiamas;
2) jis yra prieš QRS kompleksą;
3) P—Q intervalo trukmė yra normali;
4) visi kiti danteliai yra normalios krypties ir išsidėstę įprastine tvarka;
5)  R—R intervalai yra vienodi.
Sveikų netreniruotų žmonių sinusinis mazgas skleidžia 60-90 impulsų per minutę, todėl normalus širdies susitraukimų dažnis, atitinkantis pulso dažnį, yra 60-90 tv./min. Toks širdies susitraukimų dažnis vadinamas normokardija.
Sportininkams būdinga mažas sinusinio mazgo aktyvumas, ir jei pulsas yra  mažesnis kaip 60 tv./min., jiems nustatoma sinusinė bradikardija. Bradikardija pagrindinės medžiagų apykaitos sąlygomis gerai treniruotų sportininkų :  gali siekli iki 50 ar nei iki 40 širdies susitraukimų per minutę. Sutrikus sportininkų nerviniam ir humoraliniam širdies veiklos valdymui (dėl nuovargio ir simpatinių nervinių skaidulų padidėjusio aktyvumo), taip pat į prasidedant širdies veiklos sutrikimams, galima nustatyti sinusinę tachikardiją. Jos metu širdies susitraukimų dažnis fizinės ir psichinės ramybės sąlygomis yra didesnis kaip 90 tv./min. (aukštos kvalifikacijos sportininkų organizmo i nuovargio požymiu galima laikyti didesnį kaip 80 tv./min. širdies susitraukimų dažnį). Sinusinės tachikardijos ir bradikardijos metu EKG matomi visi sinusinain ritmui būdingi požymiai, tik R-R intervalų trukmė, rodanti širdies susitraukimų dažnį, yra atitinkamai sumažėjusi arba padidėjusi. Esant ryškiai tiek sinusinei tachikardijai, tiek sinusinei bradikardijai, reikia atlikti nuodugnius i medicininius tyrimus ir nustatyti atsiradusių kitimų priežastį.        Normalaus sinusinio ritino metu R-R intervalų trukmė viso EKG rašymo metu beveik yra vienoda. Tačiau kai kurių sportininku R-R intervalų trukmė svyruoja. Tai sinusinė aritmija kūrios EKG požymiai yra šie:
1) visi normalios krypties ir formos danteliai išsidėstę įprastine sinusiniam ritmui tvarka:
2) P—Q intervalo trukmė dažniausiai normali;
3) R-R intervalų trukmė nevienoda, iš pradžių pamažu didėja, o paskui, atvirkščiai, pamažu mažėja.
R-R intervalų trukmės svyravimai būna susijęs su kvėpavimo procesu: įkvepiant jų trukmė mažėja, o širdies susitraukimų dažnis didėja, iškvepiant R- R intervalų trukmė didėja, o širdies susitraukimų dažnis mažėja. Todėl sinusinė aritmija dar vadinama respiracine, arba kvėpavimo,aritmija.
Prieširdinio ritmo metu širdis dirba ne sinusinio mazgo ritmu, bet  raurnenyje suaktyvėjusių ląstelių grupių ritmu. Toks ritas būna pažeidus sinusinį mazgą. EKG prieširdinio ritmo požymiai:
1)  P dantelis gali būti ir neigiamas, ir teigiamas, ir priešingas negu įprasti­niais atvejais;
2) jis yra prieš QRS kompleksą;
3)  gali sutrumpėti P-Q intervalas;
4) visi kiti rodikliai yra įprastos formos ir sekos.
Prieširdinio skilvelių, arba atrioventrikulinio, ritmo metu širdies veiklai vadovauja prieširdinis skilvelių (atrioventrikulinis) mazgas. Taip būna tuomet, kai slopinamas sinusinio mazgo aktyvumas dėl padidėjusios parasimpatinių nervinių skaidulų įtakos arba dėl padidėjusio atrioventrikulinio mazgo automatizmo pažeidus miokardo ląsteles. Prieširdinio skilvelių (atrioventrikulinio) ritmo EKG požųmiai:
1)  P dantelis dėl prieširdžių retrogradinio aktyvinimo būna prieš arba po QRS komplekso, arba jo visai nematyti;
2) jei dantelis yra prieš QRS kompleksą, P-Q trukmė ypač sumažėjusi;

3)  kiti danteliai (QRST kompleksas) yra normalios formos ir krypties. Sportininkams dažnai būna kintamasis, arba migracinis, ritmas: širdies veiklai vadovauja tai sinusinis, tai atrioventrikulinis mazgas.