Nustatant konstituciją atsižvelgiama į kūno išilginius ir skersinius matmenis bei jų tarpusavio santykį, krūtinės ląstos formą, viršraktikaulinių ir poraktikaulinių duobių dydį, menčių atsikisimą, pilvo dydį ir kt. Medicinos praktikoje vartojama M. Černoruckio pasiūlyta kūno konstitucijos tipų klasifikacija.
Asteniniam
tipui būdinga siaura plokščia krūtinės ląsta, smailus pokrūtininis kampas,
ilgas kaklas, plonos ir ilgos galūnės, siauri pečiai, atsikišusios mentės,
pailgas veidas, silpnai išsivystęs
raumenynas, blyški ir plona oda. Tokių žmonių vyrauja išilginiai, o ne
skersiniai kūno matmenys.
Hipersteniniam
tipui būdinga plati kresna figūra, gana ilgas liemuo ir trumpos galūnės,
trumpas kaklas, apvali galva, plati krūtinė, gerai išsivystęs raumenynas, daug
riebalinio audinio, atsikišęs pilvas. Tokių žmonių vyrauja skersiniai matmenys.
Normosteniniam
tipui budinga gerai išsivystęs kaulinis ir raumeninis
audinys, cilindrinė krutinės ląsta, proporcingas kūno sudėjimas, vidutiniški
tiek išilginiai, tiek skersiniai kūno matmenys.
Ši klasifikacija dažnai kritikuojama.
V. Bunakas pasiūlė klasifikaciją, kurioie yra 3
pagrindiniai ir 4 pereinamieji žmogaus konstitucijos tipai šią klasifikaciją
dažnai vartoja antropologai. Pagrindiniai tipai yra šie:
Krūtininis
tipas. Jam būdinga plokščia krutinės ląsta, smailius
pokrūtininis kampas, įdubęs pilvas, silpnai išsivystę raumenys, mažiau
riebalinio audinio, siaura nugara, neelastinga oda. Tokio tipo sportininkų
nebūna.
Raumeninis
tipas. Jam būdinga cilindro fomos krūtinės ląsta, status pokrutininis kampas, gerai išsivystę raumenys
ir visas judamasis aparatas. Riebalinio audinio nedaug.
Pilvinis
tipas. Krūtinės ląsta kūgio formos, pokrutininis kampas - bukas,
daug riebalinio audinio, pilvas išgaubtas, raumenys išsivystę skirtingai.
Pereinamieji tipai, pasak V. Bunako, yra tokie:
Krūtininis-raumeninis
tipas. Vyrauja krūtininio tipo požymiai tačiau raumenys susiformavę gerai
(ilgųjų ir vidutinių nuotolių bėgikai, žaidėjai).
Raumeninis-krūtininis tipas. Vyrauja raumeninio tipo
požymiai, tačiau krūtinės ląsta plokščia, smailus pokrutininis kampas (mažesnių
svorio kategorijų imtynininkai, irkluotojai).
Raumeninis-pilvinis tipas. Vyrauja raumeninio tipo
požymiai, bet pilvas yra apvalus,
išgaubtas (didesniu svorio kategorijų Stangininkai, imtynininkai).
Pilvinis-raumeninis
lipas. Vyrauja pilvinio tipo požymiai, didelis riebalinio
andinin sluoksnis, tačiau raumenys išsivystę gerai.
Antropometrija
ir antropometriniai matavimai
Antropometrija (gr. anthropos -
žmogus, metreo— matuoju) — tai žmogaus kūno matavimas. Antropometrija
yra veiksmingiausias ir tiksliausias fizinio išsivystymo tyrimo metodas.
Pagrindiniai antropometriniai matavimai yra šie:
1)
antropometrinių taškų, t. y. tam tikrų kaulinių taškų aukščio nuo
atraminės plokštumos matavimas, kuriuo nustatomas kūno ir tam tikrų kūno dalių
ilgis;
2) kūno
apimčių matavimas:
3) kūno skersmenų matavimas;
4) f iziometriniai matavimai.